užvargti

užvar̃gti Š, NdŽ, DŽ¹, KŽ 1. intr. privargti, užilsti, nusikamuoti: Užvar̃gę žmonės būdavo, darbe prapuolę, ką beapsičystis Slm. Darbinykai tiej ažuvar̃gsta Dv. Ažvar̃gom abidvi su Valia, regis, visas [kūnas] kaip aptirpęs Slk. Užvar̃gsta ir tas vaikas beganydamas Krn. Tęsi tęsi, ažvargstì ir nemiegi Ob. Užvargstù, nėra kada kur eit Drsk. Užvargaũ neišpasakytai Ktk. Ažuvargaũ suvis Dv. | refl.: Ažsivargaũ, reikia atsilsinėt Aps. 2. tr. nuvarginti, padaryti mažai veikiančiu: Gana, nebežiūrėsiu, akys ažvar̃go Ob. Akelės užverktos, rankelės užvargtos, dėl to pažinom, kad tu siratėlė LTR(Auk). 3. intr. sunykti, sumenkti, nusilpti: Kūdikis užkvėžęs, t. y. užvargęs, į pilvą suaugęs J. Jis užvar̃gęs, jau nedaug pajėgia Kt. Ažvar̃gus Amiliutė suvis, darbuos ažsiplakus – ir namai, ir daržai, o gyvulių pulkas Slk. Ji atvažiavo užvar̃gus ir ligota Al. Kaip pati mirė, ans labai užvar̃go žmogelis Rdn. Jy te užvar̃gs, nebeažaugs sunkiai dirbdama Svn. Neažvar̃go nė vienas vaikas Dglš. Džiaugdavos gaspadoriai, kad aš [piemenė] dainuoju, linksmus piemuo, neažvar̃gęs Svn. Neturėjo ko ėsti, užvar̃gę tokie užaugo Rdn. Užvar̃gs vienas vaikas [paliekamas namie], pas’ėmiau kaiman DrskŽ. Ta vargšė, prieš laiką pasenusi, užvargusi prie darbo, svajojo apie laimę, apie meilę! LzP. Užvar̃gęs iš mažų dienų – i neatsigauna Vrn. Jis toks užvar̃gęs, mažytis Gs. Toks užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė M.Katil. Dievuliau manas, aukštulėliau manas, tai visą sa[vo] buitelę vargau vargau, kol žuvargaũ, kol nuskurau, nieko gero neregėjau (rd.) Asv. Užvar̃gusi karvė nemeta plauko Tl. Tokius užvar̃gusius [paršelius] pardavinė[ja], brokuoti kur Rdn. Lig šiol nešalta, viščiukai neužvar̃go Pc. 4. intr. užskursti (apie augalus): Kap žiūrai, tai nekas – užvar̃gę koki [lubinai] Lp. Tos bulbės užvar̃go užvar̃go, i viskas Rd. Runkeliai neva išdygo, auga, bet užvar̃gę Plv. Medeliai labai užvar̃gę Dkš. Užvar̃gusį įdiegiau medelį, o vis dėlto atsigavo Trk. Pritirta yra: noris augmenys nu to [lapų karpymo] užvargsta savo augime, vienok geros brandos gali vilties S.Dauk. 5. refl. labai vargti, sunkiai dirbti: Ką čia senims užsikvėliotis (smarkiai dirbti), užsivar̃gti Rsn. 6. tr. baigti iškentėti (vargą): Vargau vargau ir užvargaũ vargą, vaikas užaugo DrskŽ. Jau aš užvargaũ savo var̃gą Kair. | refl. tr.: Varguoki, dukrele, varguoki, viešnele, kai užsivargsi didžią vargelį, tai bus raškatėlė LTR(Auk). 7. tr. sunkiai, vargingu darbu uždirbti, užgyventi: Aš užvargaũ sau tą naudą, t. y. uždirbau J. Čia mūs viskas ùžvargta PnmA. Visą gyvenimą vargsti vargsti i nėko neužvargstì Ub. Ale bet jo ùžvargta! Lp. Tiek mano ùžvargta pinigų! Jrb. Jo pinigas ùžvargtas Aln. Niekas pinigo už dyka nemoka – reikia užvar̃gt Mžš. Užprūniji, užvargstì, kokie vagys tau išvelka i prapunta Krš. Aš užvargaũ sau duoną Kair. Mano šitos malkos ažùvargta Ktk. Pačiumpa i išveža, palik tu i gyvenimą, i namus, palik tu viską, kas uždirbta, ùžvargta Ppl. Aš užvargaũ užgyvenau per savo amželį žalių rūtų vainikėlį ir aukso žiedelį (d.) Š(Jz). | Tep ùžvargtas, tep užprocevotas tas laukelis Alvt. | refl. tr.: Užsivargaũ sau butą Al. Bė́gom, klùpom, triobeles užsivar̃gom Dkš. Pensijos gaunu penkiasdešimt aštuonis [rublius], užsivargaũ Šk. ║ sunkiai, didelėmis pastangomis užauginti: Užvargau, užauginau vaiką, o jis nieko nedavė I.Simon. Vyras mirė, palikau su penkiais vaikais, reikėjo užvar̃gti visus Krš. Muno yr [vaikas], aš [jį] užvargáu Šll. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti